pripulti

pripùlti; Q647, H 1. intr., tr. greit pribėgti, prišokti: Kaip tik pamatė motyną, pripúolė pry anos, apsikabino i nepaleida Kv. Ka tetis pradeda praustis, jis (vaikas) pripuõlna po pirmu Vdk. Pripuoliau prie jos rankos ir karštai ėmiau ją bučiuoti J.Marc. Motina klampoja sniegu iš paskos ir pripuldama vis kamšo man kojas J.Balt. Jaunoji įėjo gryčion ir, pripuolus prie tos moteries, apskabino LTR(Kp). Nejusčioms pripulsiu J. Žaltys, pripuolęs prie karaliūno, perplėšė jam ranką MPs. Kaip pripulsiu, šonus kulsiu, net tu pasmirdėsi JD460. Sesė, žirgelį pripuldama, baltų kartelių nusitverdama: žirgeli mano, kur tu padėjai brolelį mano? NS495. Man tik reikėjo pripulti ta vieta Vaižg. Pripuolo ant uzbonėlį ir pasigėrė Slm.

pripultinaĩ adv.; M. ║ intr. prilįsti, prisibrauti: Buvo kriautuvė[je] tų arbūzų, ka negali pripùlti – jug eila Trk. Mistras atsisuko ant pilės, vildamos, jog, su tokia galybe pripuolęs, įsilauš tenai S.Dauk.

2. intr. PK225 prikristi, priglusti: Šuva trankėsi prie virvės pas tvartą ir ambrijo, pripuldamas prie žemės rš. Baudėsi keltis, bet pamėginęs vėl prie priegalvio pripuolė LzP. Gailiai verkia, ant pilką žemelę net pripuldama LTR(Rk). Kojump jo pripulkime SG110. Tatai regėdamas, Simonas Petras pripuolė kojump Jėzaus BtLuk5,8. | refl. intr., tr.: Ana grėbdama, gailiai verkdama, in juodą žemelę prisipuldama (d.) Ck. Ana ten grėbia, gailiai virkuoja, juodą žemelę prisipuldama (d.) Dglš. 3. intr. retkarčiais atitrūkus, priešokiais imtis (ko): Pripuldamà verpinėju. Norėtųs greičiau susverpt, ale čėso vis to maža Skdt. Tada pripuldamà, tada – ir susaudžiau drobę Užp. Pripúolus kada nuog darbo ir aš kiek linų paravėju Alv. Jei padarai ką, tai tik pripuldamas Grž. Teip pripúolant i nusikasme tas bulbes Sk.

pripuolamaĩ adv.: Kad jau bėda yr, pripuolamaĩ (kai kada, retkarčiais) nueinu Žr.

pripúolančiai adv.: Pripúolančiai atvažiuo[ja] [gydytoja] Všv. | refl. Brs: Išausi ir pripuldamós Skd.

4. tr., intr. prieiti, prisiprašyti: Pripult ant kleboną [užtarimo] Sv. Tą (vyskupą) pripuolęs, kunigas Milgaudis pradėjo tauzyti ant savo klebono M.Valanč. | refl. tr.: Pripúolės daktarą gerą, ir išgelbėjo Šts. Jei žydą prisipuolei, prieisi pri Aginskio Rt. ║ tr. atvykti, užpulti ko reikalaujant: Mane visa daugybė žydų pripuolė NTApD25,24. 5. intr. prisimesti (ligai): Reikia saugotis: nuo peršalimo visokios ligos pripúola Skdt. Nuo ko gi man šitas kosulys pripúolė? Alv. Vištalakčiai pripul̃s OG376. Kas jam pripuolė? N. Lengatis (džiova) pripúolė Rdš. Pripuolanti (limpama) liga B. 6. intr., tr. J apimti, apsėsti: Jei tiktai kam gerai pasiveda, tuojaus jį pripuola puikybė Tat. Mokia mus, kaip užlaikytis turime, kad ant mūsų koksai papiktinimas pripuls DP519. Tikrai pripúola pikta dvasia Švd. Suriko žmogus, pripultas nuog nečystos dvasios Tat. 7. intr. PK49, MP64 ištikti, užklupti: Sielvartinga pasaka, apirašanti tūlą kančią, kuri nelauktinai pripuolė ant jo ChJob(turinys). Ant mūsų ... didis sunkumas pripùlt turi DP151. ×8. intr. pasitaikyti, atsitikti: Kai tau pripul̃s kokia neiščėstis, tai tujai padūduosi su ta dūdele BM99. Jei pripultų didelis reikalas, kiekvienas žmogus gali apkrikštytie Tat. Tuo metu pripuolė daug darbų rš. Neprìpula iš kalbos Slnt.

pripultinaĩ adv. [K]; CII176, OsG114, N atsitiktinai.

×9. intr. Kal, Šts, Grg ateiti į galvą, prisiminti: Man ta mislis pripúolė KI102. Būt aš tau padainiavęs – nebeprìpula Lnk. Ir užmiršusi, i neeprìpula visoki atsitikimai Vž. Nepripula mun: keista jo toki pavardė Plng. | refl.: Ir tam žmogui nepripuolės, kad mažas (kūdikis) buvęs int kelio (turėjo gimti) MitII38(Krg). ×[b]10. (l. przypadać) intr. ateiti eilei, laikui daryti ką: Šiandien pripúola mudviem malkas pjaustyti Skdv. Sekmadienį mumiem pripúola pienas vežt Alv. Pripuolė jam eilia BtLuk1,9. ║ Dglš prieiti, būti (tam tikru laiku): Paprastai nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk. Laikai, kuomet pripuolė Daukanto kūdikystė, buvo neramūs A.Janul. Kokią dieną pripul̃s Žolinė? Kt. Pripuolė atlaidai, sykiu ir prekymetis Žem. Metinė prìpula į sekmadienį Krš. Daleido šventes, vasarą pripuolančias, parkelti iš darbo dienų į nedėlės dieną M.Valanč. ×11. intr. Jnšk būti kuo (pagal giminystės ryšius): Jis ma[n] strujus pripúola Btg. ×12. (l. przypadać) intr. priklausyti, tekti: Po pustrečio šimto rublių mumiem pripúolė Rod. Jam daug piningų pripúolė, teko KI59. Man dalis pripúolusi KII376. Čia jam pripuola aštuoni hektarai Kn. Tėve, duok man dalį lobio, man pripuolančio BtLuk15,12. Burtais pripulti N. Ma[n] pripúola daugiau drabužio, kaip vyresnei seseriai J. Ieškokiat pirmiausiai karalystą Dievo ir jo teisybę, tada kiti daiktai jumus pripuls BPII281. Pigai jumus visa galės pripult MP51. ×13. (l. przypadać) intr. tekti (ką daryti): Prie visokio darbo pripùldavo LKT218(Bsg). Mums pripuola pasirūpinti žmonių gyvenimu rš. 14. intr. R415 pritarti: Kam pripùlti, pritarti KII376. Jam nepripulsu, norint ir kasžin kaip mane mūčytų OsG175. 15. intr. jausti patraukimą, palinkti (prie ko): Kad tu, berneli, būtum prapuolęs, nei ką in mane pripuolęs (d.) Prng. Pripuolė an tave mano širdelė (d.) Ml. Kap pripuolė berniokelis in mergelės dūšią (d.) Tvr. ×16. intr. pritikti, derėti: Kad anai tas sijonas prìpula Krž.

◊ į šìrdį (prie širdiẽs) pripùlti patikti: Jam pripúolė an šìrdį, ką ana graži Ml. Ar ir tau tas sumanymas pripuola prie širdies? LzP.

\ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti